Žinantis pasiekia daugiau
 
 
 
Apie ES vidaus rinką path_arrow Laimėjimai ir iššūkiai

Laimėjimai ir iššūkiai

 

2012 m. paminėtas ES bendrosios rinkos dvidešimtmetis. Tai  buvo gera proga įvertinti, ką šios rinkos kūrimu pavyko pasiekti ir kokia linkme turime judėti toliau. 

 

VIDAUS RINKOS LAIMĖJIMAI

   

Vidaus rinkos funkcionavimas teikia individualių privalumų ES piliečiams, tačiau pasiekimai matyti ir bendruose ES ekonomikos rodikliuose. Būtent nuo 1991 m. iki 2006 m. vidaus rinkos veikimas padėjo ES pasiekti 2,15 % BVP prieaugį. Dabartinio ekonominio sunkmečio sąlygomis bendrieji rodikliai kiek suprastėję, palyginus su 2006 m. duomenimis, tačiau jau dabar galima fiksuoti nedidelius teigiamus rodiklių pokyčius. Šiandien galima išskirti šiuos vidaus rinkos laimėjimus:


  • Tapo lengviau keliauti ir apsipirkti. Piliečiai gali lengvai kirsti valstybių narių sienas. Pirkėjai, apsipirkdami kitose valstybėse narėse, nesusiduria su kiekybiniais apribojimais, saugomos jų vartotojų teisės.
  • Išaugo galimybės įsidarbinti. 1993–2009 m. laikotarpiu ES sukurta 2,8 mln. naujų darbo vietų.
  • Atsivėrė naujos galimybės gyventi, dirbti ir mokytis užsienyje. Daugiau kaip 15 mln. ES piliečių pasinaudojo laisvo asmenų judėjimo galimybe ir persikraustė į kitą valstybę narę. Apie 1,5 mln. jaunų žmonių dalį savo studijų metų praleido užsienyje mokydamiesi pagal „Erasmus“ programą.
  • Padidėjo paslaugų ir prekių pasirinkimas. 73 % ES piliečių sutinka, kad vidaus rinka prisidėjo prie platesnės prekių pasiūlos. Bendrų standartų sukūrimas leidžia įsigyti saugesnių produktų.
  • Išaugo prekybos srautai. Nuo 1992 m., kai prekyba tarp ES šalių narių siekė 800 mlrd. eurų, iki 2010 m. ji padidėjo 3 kartus ir siekė 2 540 mlrd. eurų.
  • Sumažėjo kainos. Nacionalinių rinkų atvėrimas padidino konkurenciją, o tai lėmė kainų kritimą, ypač tokiose srityse kaip interneto prieiga, kelionės lėktuvais ar skambučiai.
  • Sumažėjo apribojimų ir suvaržymų. Vidaus rinka panaikino nemažai valstybių narių teisinėse sistemose egzistavusių ribojimų, sumažino biurokratines kliūtis ir administracinę naštą piliečiams bei papildomus mokesčius verslininkams, pagerino sąlygas pradėti verslą.
  • Tapo daug lengviau imtis verslo. Išnykus sienų kontrolei sutrumpėjo prekių užsakymų pristatymo laikas, sumažėjo pristatymų kainos. Prieš atsiveriant sienoms, kasmet reikėjo išduoti apie 60 mln. muitų leidimų, o šiuo metu to nebereikia.
  • Augo mokesčių mokėtojų gerovė. Atviresni ir konkurencingesni viešieji pirkimai prisidėjo prie to, jog valstybių narių vyriausybės gali daugiau lėšų skirti sveikatos apsaugai ar švietimui.

 

 

AR JAU VISKAS PASIEKTA?  

 

Nepaisant daugelio privalumų, kuriuos ES vidaus rinka teikia paprastiems piliečiams ir verslininkams, egzistuoja ir tam tikri iššūkiai, su kuriais ES dar turės susidoroti. Po 2004 m. ir 2007 m. plėtros bangų atsirado nemažai pokyčių: gerokai išaugo kultūrų, kalbų ir tradicijų įvairovė, padaugėjo administracinių gebėjimų ir bendro išsivystymo lygio skirtumų. Šiuo metu vidaus rinka funkcionuoja itin nevienalytėje 27 valstybių aplinkoje. Be to, didėja pasaulinio masto konkurencija su kitomis ekonomikomis. Globalūs konkurencijos iššūkiai verčia ES rūpintis ne tik sėkmingu vidaus rinkos funkcionavimu, bet ir jos konkurencingumu pasauliniu mastu.


Vienas iš dažniau minimų neigiamų vidaus rinkos bruožų susijęs su valstybių narių suverenumo mažėjimu. Kodėl? Dauguma su rinka susijusių kompetencijų ir sprendimų perduota ES institucijoms, o tai apriboja nacionalinių valdžios institucijų veiklos galimybes. Kita vertus, dauguma svarbiausių sprendimų ES priimami pritarus valstybių narių institucijoms. Kitas aspektas susijęs su pačiais ūkio subjektais ir nevienodomis sąlygomis, su kuriomis jie susiduria.

 

Nors ES vidaus rinka atveria daug galimybių verslo plėtojimui,  šiomis galimybėmis geriau sekasi naudotis stambaus verslo įmonėms. Smulkiajam verslui vidaus rinkoje įsitvirtinti sunkiau.

 

Dar vienas svarbus neigiamas aspektas – vidaus rinkos teikiamos galimybės nėra iki galo išnaudojamos, ypač laisvo darbuotojų judėjimo srityje. Piliečiai dažnai gerai nežino, kokios ES teisės ir laisvės jiems suteiktos ir kaip jomis pasinaudoti. Verslininkams taip pat ne visuomet pakanka informacijos apie vidaus rinkos teikiamas galimybes. Informacijos apie ES vidaus rinką trūkumas tam tikru mastu prisideda prie mažesnės visuomenės paramos gilesnei ekonominei ir politinei ES integracijai.


Svarbu siekti, jog paprasti ES piliečiai ir verslo atstovai būtų pakankamai informuoti dėl vidaus rinkos teikiamų galimybių ir galėtų be didesnių apribojimų naudotis asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo teikiamomis galimybėmis.

 

 

Šaltiniai: G. Vitkus „Europos Sąjunga. Enciklopedinis žinynas“, „Verslo Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje vadovas“, M. Canoy, R. Liddle ir P. Smith „The Single Market: Yesterday and Tomorrow“, EU Business

 

Informacija atnaujinta: 2013.02.14 11:09