Žinantis pasiekia daugiau
 
 
 
Apie ES vidaus rinką path_arrow Suinteresuotos grupės

Suinteresuotos grupės

Pasirinkite Jus dominančią temą:

Konsultacijų tikslai

Teikiant iniciatyvas ir priimant sprendimus, Europos Komisijai itin svarbu bendradarbiauti su suinteresuotomis grupėmis, valstybių narių viešojo sektoriaus institucijomis bei piliečiais. Šiam tikslui įgyvendinti rengiamos atviros konsultacijų procedūrosVidaus rinkai skirtoje svetainėje skelbiami ruošiamų direktyvų, komunikatų, strateginių planų ar aktų projektai arba klausimai, kuriais tikimasi sužinoti visuomenės nuomonę ir gauti pasiūlymus reglamentavimui tobulinti.

 

Konsultacijos su suinteresuotais partneriais abipusiai naudingos. ES institucijoms reikalingos žinios ir informacija, kurią partneriai gali suteikti, o pastariesiems svarbu, kad priimant sprendimą į jų poziciją ir lūkesčius būtų atsižvelgta.

Didžiausios interesų grupės

Konsultacijos dėl vidaus rinkos teisės aktų yra vienos aktyviausių. Aktyviausi suinteresuoti partneriai – įvairios valstybių narių bei transeuropinės verslo interesų grupės. Didžiausios skėtinės organizacijos, tokios kaip Businesseurope (Europos verslas), Eurochambres (Europos prekybos rūmų asociacija)  ar European Round Table of Industrialists (Europos pramonininkų apskritasis stalas) stengiasi dalyvauti priimant verslo sektoriui aktualius sprendimus. Šių tarptautinių asociacijų atstovai – gerai žinomi lobistai Komisijoje, Taryboje bei Europos Parlamente.

 

Be didžiųjų skėtinių organizacijų, derybose ir konsultacijose siekia dalyvauti ir didžiosios transnacionalinės korporacijos bei pavienės stambios kompanijos, Europos darbdavių bei darbuotojų asociacijos, tokios kaip International Labour Organization (Tarptautinė darbuotojų organizacija) ar Federation of European Employers (Europos darbdavių asociacija). Valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos taip pat aktyviai dalyvauja konsultacijų procese.

 

Po to, kai 1987 m. įsigaliojo Europos suvestinis aktas, lobistų, siekiančių bendradarbiauti su ES institucijomis, skaičius patrigubėjo. Padaugėjo ne tik interesų grupių atstovų, bet ir pavienių asmenų, atstovaujančių stambias kompanijas ir gerai išmanančių ES sprendimų priėmimo procesą. Nevyriausybinės organizacijos, suinteresuotos ES politikos įgyvendinimu, taip pat ėmė aktyviau siekti bendradarbiavimo su Europos Komisija.

 

Šiuo metu, esant dideliam interesų grupių aktyvumui, ES institucijos siekia reglamentuoto ir skaidraus lobistinės veiklos vykdymo. 2008 m. Komisijos iniciatyva buvo sukurtas Skaidrumo registras, kuriame skatinami registruotis visi pavieniai asmenys ir interesų grupės, siekiantys dalyvauti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesuose. Šio registro pagalba užtikrinamas didesnis konsultacijų viešumas ir skaidrumas, ES institucijoms ir visuomenei prieinama informacija apie konsultacijų ir diskusijų dalyvius bei jų pozicijas.

 

Didžiausios Lietuvos ir Europos verslo asociacijos, darbuotojų, darbdavių ir vartotojų asociacijos

Bendradarbiavimo rezultatai

 

VIDAUS RINKOS KŪRIMAS

Rinkos liberalizavimas ir galimybė laisvai prekiauti Europos šalyse buvo vienas iš svarbiausių verslo kompanijų prioritetų dar iki Europos Ekonominės bendrijos įkūrimo. Vis dėlto iki devintojo dešimtmečio pirmos pusės Europos verslo interesų grupės dar nebuvo pakankamai vieningos, kad galėtų aktyviai dalyvauti derantis su Europos institucijomis.

 

Siekdamos, kad jų pozicija būtų išgirsta ir tai paskatintų vidaus rinkos įgyvendinimą, būtent devintajame dešimtmetyje, prieš priimant Europos suvestinį aktą, didžiosios Europos verslo įmonės ėmė aktyviau vienytis į Europines asociacijas ir konfederacijas. Galima teigti, jog būtent aktyvi verslo ir darbdavių interesų grupių veikla paskatino Europos suvestinio akto priėmimą.

 

Vienas iš pirmųjų bendradarbiavimo pavyzdžių – vidaus rinkos komisaro E. Davignon 1981 m. suburta Thorn-Davignon komisija, kuri suvienijo stambias Europos informacinių technologijų ir telekomunikacijų kompanijas. Jie aktyviai diskutavo su Europos Komisija rinkos liberalizavimo klausimais. 1983 m. „Volvo“ atstovo P. Gyllenhammer ir „Philips“ atstovo W. Dekker iniciatyva buvo suvienytos stambiausios Europos korporacijos. 

 

Olandų verslininko W. Dekker idėjos dėl Europos vidaus rinkos įgyvendinimo priemonių ir jų teikiamos naudos laikomos vienomis svarbiausių  kuriant vidaus rinką. Verslininkas siūlė rinkos liberalizavimo priemones suskirstyti į kelias rūšis pagal fiskalinę, prekybos, techninę ir vyriausybės nuosavybės politiką. Darbo rinkos lankstumas – dar vienas aspektas, dėl kurio aktyviai teikti pasiūlymai. Lanksti atlyginimų sistema, lanksčios darbo valandos ir lankstūs įdarbinimo terminai –  tai kertiniai verslininkų siūlyti darbo rinkos principai. Būtent W. Dekker pasiūlė numatyti tikslią rinkos liberalizavimo įgyvendinimo datą. Nemažai jo teiginių Europos Komisija panaudojo 1985 m. Baltojoje knygoje dėl vidaus rinkos sukūrimo.

 

Nors vidaus rinka oficialiai sukurta 1992 m., kūrimo ir plėtros procesai vyksta nuolat. Priimant naujus verslo įmonėms bei piliečiams svarbius sprendimus, bendradarbiavimo su suinteresuotomis grupėmis bei valstybių narių viešosiomis institucijomis mastai auga.

 

PASLAUGŲ DIREKTYVA 2006/123/EC

Svarstant Paslaugų direktyvos 2006/123/EC nuostatas, diskusijos tęsėsi ilgai, ir suinteresuotojų grupių nuomonės skyrėsi. Pirminis pasiūlymas dėl direktyvos 2004 m., žvelgiant iš teisinės perspektyvos, iš esmės didelių naujovių nepateikė, tik įtvirtino jau ir taip po Cassis de Dijon bylos pamažu pripažintą kilmės šalies principą (vienoje valstybėje teisėtai pagamintą prekę ar suteiktą paslaugą turi būti leidžiama parduoti ar teikti kitoje). Vis dėlto pirminė pasiūlymo dėl paslaugų direktyvos versija sulaukė didelių diskusijų ir protestų, ypač iš profsąjungų pusės.

 

Europinio lygmens profsąjungų federacijos kritikavo kelis direktyvos aspektus, kurie vėliau buvo pakeisti. Kritikuota pernelyg didelė paslaugų sektoriaus liberalizacija, pažeidžiama darbo teisė ir kolektyviniai susitarimai. Štai Europos viešojo sektoriaus profsąjungų federacija 2005 m. lapkritį paskelbė, jog numatoma Paslaugų direktyva pažeis įdarbinimo standartus ir  kels grėsmę viešosioms paslaugoms. Europos profsąjungų konfederacija (ETUC) ES institucijoms pateikė savo poziciją. ETUC siekė, jog Direktyvoje būtų numatoma vietos valdžios institucijų vykdoma paslaugų teikimo kontrolė, paslaugų teikimas būtų reguliuojamas vietos valstybės narės teisės aktų, o tam tikri „jautrūs“ sektoriai, tokie kaip laikinojo įdarbinimo agentūros ar privačios saugos tarnybos, direktyva reguliuojamų paslaugų sąraše nebūtų įtrauktos. „Visuomeninio intereso“ sektoriaus paslaugos iš direktyvos reguliuojamų sričių turi būti pašalintos.

 

Verslininkų atstovai pirminėms nuostatoms, Komisijos pasiūlytoms dar 2004 m., pritarė. BUSINESSEUROPE pabrėžė, jog būsima direktyva padės įgyvendinti paslaugų judėjimo laisvę, didins konkurencingumą ir mažins administracines kliūtis, su kuriomis susiduria užsienio valstybių narių paslaugų teikėjai. BUSINESSEUROPE nuomone, būsima Direktyva privalėtų apimti kuo daugiau paslaugų ir įtvirtinti kilmės šalies principą, o ne abipusio pripažinimo, nes pastarojo taikymui numatyta daug išimčių ir nukrypimų. BUSINESSEUROPE laikėsi nuomonės, jog ilgas išimčių sąrašas gali apsunkinti laisvą paslaugų judėjimą ir riboti įsisteigimo laisvę.

 

Po ilgų svarstymų ir tam tikrų pakeitimų, kurių siekė kelios valstybės narės bei profsąjungų asociacijos, paslaugų direktyva buvo priimta 2006 m. gruodžio mėn. Vietoje kilmės šalies principo įvardytas abipusio pripažinimo principas, nurodytos paslaugos, kurioms galioja Direktyvos nuostatos bei išimtys. Iškelti nauji reikalavimai valstybių narių viešosioms institucijoms:

  • Įkurti Kontaktinius centrus, pagrįstus „vieno langelio“ principu;
  • Užtikrinti, jog paslaugas kitose valstybėse narėse norintys teikti subjektai visas reikiamas dokumentų formas galėtų užpildyti elektroniniu būdu;
  • Užsieniečius, siekiančius teikti paslaugas, informuoti apie valstybėje narėje galiojančias taisykles; 
  • Uždrausti reklamos apribojimus.

 

2011 m. BENDROSIOS RINKOS AKTAS

Bendrojo rinkos akto galutinė redakcija priimta 2011 m. balandžio mėn. Komunikate „Bendrosios rinkos aktas – Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ Komisija įvardijo veiksmus ir priemonės, padėsiančius ES kurti naujas darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą. Siekiama, kad  numatytos priemonės būtų įgyvendintos iki 2012 m.

 

Komisija, prieš patvirtindama Bendrosios rinkos akte (2011 m.) numatytus veiksmus, vykdė nuoseklias konsultacijas su suinteresuotomis grupėmis bei valstybių narių viešosiomis institucijomis. Iš Komisijos 2010 m. spalio 27 d. komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ pasiūlytų 50 veiksmų ekonominiam augimui ES skatinti, suinteresuotos grupės atkreipė dėmesį į egzistuojančias problemas ir pirmenybę skyrė šioms priemonėms:

  • Konsultacijos ir dialogas su pilietine visuomene;
  • Socialinės inovacijos;
  • Pagarba fundamentaliosioms socialinėms teisėms;
  • ES patentas;
  • Finansavimo šaltiniai mažoms ir vidutinėms įmonėms;
  • Prekyba internetu;
  • Profesinių kvalifikacijų pripažinimas;
  • ES taisyklių perkėlimas valstybėse narėse;
  • Energijos naudojimo efektyvumas.

 

Kaip matyti iš galutinės Bendrosios rinkos akto redakcijos, dokumente atsispindi visi aspektai, kuriuos konsultacijų dalyviai išskyrė kaip svarbiausius. 

 

Šaltiniai: A. Moravcsik „Negotiating the Single European Act: national interests and conventional statecraft in the European Community“, J. Greenwood „Representing interests in the European Union“ ir D. Varanavičiaus „Interesų grupių veikla Europos Sąjungoje: lietuviškojo lobizmo perspektyvos“