Žinantis pasiekia daugiau
 
 
 
Apie ES vidaus rinką path_arrow Su vidaus rinka susijusių įsipareigojimų įgyvendinimas

Su vidaus rinka susijusių įsipareigojimų įgyvendinimas

Bendroji informacija apie įsipareigojimų įgyvendinimo stebėseną

Įsipareigojimų vidaus rinkos srityje įgyvendinimo stebėsena

Europos Komisija atsakinga už teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse stebėseną ir galimų teisės pažeidimų nustatymą. Vidaus rinkos atžvilgiu Komisija taip pat vykdo įsipareigojimų stebėseną ir valstybes nares informuoja (įspėja) apie kai kurių įsipareigojimų nevykdymą. Narei laiku nesureagavus į Komisijos įspėjimą bei neįvykdžius iškeltų reikalavimų, Komisija turi įgaliojimus kreiptis į Europos Teisingumo Teismą  (ESTT) ir patraukti valstybę narę teisminėn atsakomybėn.

 

Finansinių paslaugų srityje Komisija apžvelgia ir viešai skelbia, kaip valstybėms narėms sekasi įgyvendinti direktyvas, numatytas tiek Finansinių paslaugų veiksmų plane (Financial Service Action Plan), tiek priimtas jau po jo paskelbimo. Tačiau ES yra svarbus ne tik formalus direktyvų perkėlimas į nacionalinę valstybių narių teisę, bet ir faktinis direktyvų poveikis, ekonominių rodiklių pokyčiai bei keturių laisvių – laisvo kapitalo, prekių, paslaugų bei asmenų judėjimo ­­– praktinis įgyvendinimas. Šiuo tikslu Komisija skelbia technines ataskaitas apie vidaus rinkos funkcionavimą: valstybių narių rinkų integracijos laipsnį, rinkų lankstumą bei ekonominius pasiekimus.

 

Tačiau stebėsena vykdoma platesniu mastu – apimant ne tik finansines paslaugas, tačiau apskritai visų įsipareigojimų, susijusių su vidaus rinka, įgyvendinimą. Šie stebėsenos rezultatai pateikiami rengiamose vidaus rinkos švieslentėse (Internal Market Scoreboard), kuriose galima rasti apibendrintą informaciją apie valstybių narių vidaus rinkos direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimą. Taip pat nurodoma, kiek pažeidimo procedūrų pradėta valstybėms narėms dėl netinkamo direktyvų perkėlimo ir įgyvendinimo nuostatų nesilaikymo. Visas vidaus rinkos švieslentes nuo 1997 m. galima rasti Europos Komisijos vidaus rinkai skirtoje svetainėje.

 

Pažeidimo procedūros

Komisija, kuri yra įpareigota atlikti ES teisės aktų ir politikos įgyvendinimo stebėseną, turi teisę imtis pažeidimo procedūrų (angl. infringement procedures). Sutarties 226 straipsnis numato, kad pažeidimo procedūros gali būti pateikiamos valstybėms narėms, kurios netinkamai ar ne laiku perkėlė direktyvas į nacionalinę teisę ar nesilaiko direktyvose numatytų nuostatų. Komisija gali pažeidimo procedūras užbaigti, tačiau kartais dėl valstybių narių elgesio kreipiamasi į Europos Teisingumo Teismą (ESTT).

 

Kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis į Komisiją, apskųsdamas valstybę narę dėl netinkamo teisės aktų įgyvendinimo ar administracinių veiksmų, prieštaraujančių Bendrijos teisei. Komisijos padaliniai sprendžia, ar skundas yra pagrįstas ir ar, remiantis Komisijos numatytomis taisyklėmis, galima imtis atitinkamų veiksmų ir kreiptis į valstybę narę – pažeidėją. Jei Komisija nusprendžia pateikti skundą, valstybė narė gauną formalųjį pranešimą (angl. letter of formal notice), kuriame nurodomos skundo priežastys. Komisijos pateikiamoje pagrįstoje nuomonėje (angl. reasoned opinion) nurodoma, kad valstybė narė įvykdė tam tikrą pažeidimą ir į šį pareiškimą turi atsiliepti. Jei į Komisijos pareiškimą nėra atsiliepiama, byla gali būti perduota ESTT. Tačiau svarbu pabrėžti, jog ESTT sprendimai tik įpareigoja valstybes nares laikytis Bendrijos teisės nuostatų. Piliečiai, dėl kurių skundo kreipiamasi į Komisiją, savo ruožtu jau turi būti kreipęsi ir į nacionalinį teismą, kur jų atvejis nagrinėjamas individualiai ir sprendžiama dėl žalos atlyginimo.


Naujausių pažeidimų procedūrų prieš valstybes nares sąrašą galima rasti ir internete. 

 

Lietuvos rezultatai visos ES mastu vertinami teigiamai: 2010 m. ji paminėta prie valstybių narių, kurioms geriausiai pavyko perkelti direktyvas į nacionalinę teisę (2009 m. perkėlimo deficito procentas buvo tik 0,2 %). Tiesa, 2011 m. pirmo pusmečio Lietuvos rezultatai prasteni – viršyta perkėlimo deficito riba (1 %) pasiekiant 1,2 %, tačiau 2011 m. pabaigoje šis rodiklis vėl sumažėjo iki 0,9 %. Vertinant šiuos rezultatus, be abejo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo laikotarpiu neigiami pokyčiai buvo fiksuoti visoje Europos Sąjungoje.


2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatas „Geresnė Bendrosios rinkos valdysena“

Komisija pabrėžia, jog esamos krizės sąlygomis itin svarbu atkurti vidaus rinkos konkurencingumą ir siekti ekonomikos augimo. Komunikate laikomasi nuomonės, jog greitas ir sėkmingas ES teisės aktų perkėlimas į nacionalines sistemas ir įgyvendinimo priežiūra skatins efektyvesnį bendrosios rinkos funkcionavimą. Kartu itin svarbu identifikuoti sektorius, kurie sukuria daugiausia darbo vietų ir skatina augimą. Komunikate aptariami veiksmai, kurių bus imamasi siekiant tobulinti vidaus rinkos valdyseną.

 

Komisija siūlo susitelkti į tas ekonomikos sritis, kuriose augimo galimybių daugiausia. Atlikus ekonomikos analizę paaiškėjo, jog šios sritys 2012 – 2013 m. turėtų būti paslaugų sektorius ir tinklų  (telekomunikacijų ar transporto) sektorius. Paslaugų srityje Komisija ragina daugiau dėmesio skirti verslo paslaugoms, didmeninei ir mažmeninei prekybai, statybai ir finansinio tarpininkavimo paslaugoms.

 

TEISĖS AKTŲ PERKĖLIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

Komisija vis daugiau dėmesio skiria ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus ir įgyvendinimo procesams. Numatoma didinti paramą esamų ir būsimų direktyvų perkėlimui: bus užmezgami neoficialūs kontaktai su nacionaliniais pareigūnais, sukurtos ekspertų grupės ir dalinamasi gerosios praktikos pavyzdžiais. Komisija siekia, jog valstybės narės aktyviai bendradarbiautų ir pasižadėtų imtis reikiamų veiksmų ES teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo srityse.

 

Komisija savo ruožtu per vadinamąjį Europos semestrą stebės ir apibrėš taisomuosius veiksmus. Bus rengiama Metinė bendrosios rinkos integravimo ataskaita, kurios pagrindu Komisija nustatys pagrindinius politikos uždavinius ir veiksmų prioritetus. Valstybėms narėms, atsižvelgiant į Europos semestrą ir jų rodiklius, bus teikiamos rekomendacijos.

 

VIDAUS RINKOS VEIKSMINGUMO AUGIMAS

ES siekia užtikrinti vidaus rinkos veiksmingumą tenkinant įmonių ir piliečių poreikius. Komisija siūlo ES taisykles rengti, perkelti ir įgyvendinti taip, kad jos būtų veiksmingos ir įgyvendinamos mažiausiomis sąnaudomis. Svarbu, kad teisės aktų priėmimo, perkėlimo ir įgyvendinimo metu būtų įtraukiamos visos suinteresuotosios pusės. Siekiant piliečių ir įmonių informavimo apie ES vidaus rinkos galimybes ir teises, turi būti sumaniai pasitelkiamos  informacinės technologijos ir teikiama išsami, koncentruota bei vartotojams lengvai prieinama informacija. Siekiama tobulinti verslo ir piliečių bendradarbiavimo su valdžios institucijomis tinklą (e-valdžia) bei Vidaus rinkos informacinę sistemą, skatinančią institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

 

VIDAUS RINKOS PROBLEMŲ SPRENDIMAS

Siekiama užtikrinti efektyvų problemų, su kuriomis bendrojoje rinkoje susiduria piliečiai ir verslo atstovai, sprendimą. Turėtų pradėti veikti viena tiesioginės pagalbos nacionalinė tarnyba. Komisija toliau rems SOLVIT tinklo veiklą. Be to, bus aktyviai bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis siekiant sukurti alternatyvaus ginčų sprendimo priemones ir ES masto interneto platformą, kurioje galima būtų spręsti tarpvalstybinius ginčus. Bus tobulinamas ES e-teisingumo portalas siekiant gerinti naudojimosi teisingumo sistema kokybę.

 

EFEKTYVI STEBĖSENA IR KOORDINAVIMAS

Komisija sieks užtikrinti geresnę stebėseną, koordinavimą ir kontrolę. Valstybės narės skatinamos nacionalinių administracijų lygmeniu steigti institucijas („bendrosios rinkos centrus“), atsakingas už bendrosios rinkos veikimo nacionaliniu lygmeniu priežiūrą ir stebėseną. Šių centrų funkcijos apimtų vidaus rinkos taisyklių perkėlimo ir įgyvendinimo stebėseną, informacijos sklaidą, konsultacijų teikimą ir ryšių su ES institucijomis palaikymą.

 

Žiūrėti visą komunikatą

Vidaus rinkos rezultatų suvestinės

2012 m. vasario mėn. vidaus rinkos švieslentė (Nr. 24)

 

2011 M. LAPKRIČIO MĖN. DUOMENYS

Minėdama vidaus rinkos sukūrimo dvidešimtmetį Komisija pažymi, jog šioje srityje nuveikta labai daug – sukurta daug galimybių piliečiams ir verslui, rinkos tapo konkurencingesnės, tačiau būtina toliau siekti naujų rezultatų ir nuolat vykdyti vidaus rinkos kūrimo stebėseną.

 

2011 m. buvo priimtas Vidaus rinkos aktas, kuriame aptariama dvylika sričių, turinčių daugiausia potencialo augti, ir todėl valstybės narės joms turi skirti ypatingą dėmesį. Šiame portale pateikiama bendroji informacija apie teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą.

 

VIDAUS RINKOS DIREKTYVŲ ĮGYVENDINIMAS ES

  • 2011 m. lapkričio mėn., kaip ir 2011 m. gegužės mėn., vidutinis laiku neperkeltų į nacionalinę teisę vidaus rinkos direktyvų procentas buvo 1,2 %.
  • Kaip ir ankstesniu laikotarpiu, 11 valstybių sugebėjo neviršyti 1 % ribos neperkeliamų direktyvų skaičiui (taip pat ir Lietuva), kitos 16 valstybių narių šią ribą viršijo.
  • Mažiausią deficitą turėjo Malta ir Airija (atitinkamai 0,1 % ir 0,3 %). Prasčiausią rezultatą pasiekė Kipras, Italija, Belgija ir Lenkija – šiose šalyse deficitas siekė 2 % ir daugiau.
  • Palyginant su ankstesniu laikotarpiu, kai papildomas mėnesių, reikalingų perkeliant vėluojančias direktyvas, skaičius buvo sumažėjęs ir siekė 5,5 mėn., šio laikotarpio duomenys rodo, kad valstybės narės vėl ima užtrukti ilgiau – beveik 8 mėn. Tačiau šiam skaičiui įtakos turi ir tai, ar einamuoju laikotarpiu priimama daug itin svarbių direktyvų. Susiklosčius tokiai situacijai, valstybės narės labiau koncentruojasi ties naujų direktyvų perkėlimu.
  • Papildomų mėnesių atžvilgiu per laikotarpį itin išsiskyrė Švedija, kuriai prireikė net 16 mėn. vėluojančioms direktyvoms perkelti, t.y. 3 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, Latvijai. Kita vertus, būtent Švedija yra pavyzdys, kaip šaliai gali pavykti organizuotai perkelti didelį skaičių vėluojančių direktyvų.

  

PAŽEIDIMAI

  • Toliau pastebima tendencija, kad bendras su vidaus rinka susijusių pažeidimų kiekis mažėja.
  • 2011 m. antrame pusmetyje pradėtų pažeidimo procedūrų vidurkis – 34 bylos vienai ES valstybei narei, palyginti su 37 bylomis prieš pusmetį ir 40 bylų prieš metus. Valstybe, kuriai  iškelta daugiausia bylų dėl pažeidimų, tapo Graikija (77 bylos). Belgija sugebėjo išspręsti 25 bylas iš 100 pateiktų.
  • Lietuvai iškelta 11 bylų, mažesnį rodiklį rodo tik Švedija, Latvija ir Estija.
  • Valstybės narės privalo imtis priemonių, kad kuo greičiau įgyvendintų Europos Teisingumo Teismo sprendimus. Laikotarpis, per kurį jos imasi veiksmų, pailgėjo – nuo 17 mėnesių praėjusį laikotarpį iki 25,5 mėn.
  • Greičiausiai ESTT sprendimus įgyvendina Liuksemburgas (per 11 mėn.), ir toliau labiausiai vėluoja Prancūzija (per 2,5 m.).

 

Žiūrėti visą ataskaitą (anglų k.)

2011 m. rugsėjo mėn. vidaus rinkos švieslentė (Nr. 23)

 

2011 M. GEGUŽĖS MĖN. DUOMENYS

Komisija pabrėžia, kad ekonominės krizės sąlygomis būtent vidaus rinka turėtų padėti išbristi iš sąstingio. Tačiau, kaip rodo stebėsenos duomenys, kai kurios valstybės nesilaiko nurodymų dėl vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus ir šiuos procesus atlieka labai lėtai. Toks vėlavimas apsunkina sėkmingą vidaus rinkos funkcionavimą. Analizuojant direktyvų perkėlimo būseną matyti, kad 2011 m. pirmoje pusėje į nacionalinę teisę nebuvo perkelta 1,2 % vidaus rinkos direktyvų, kurių perkėlimo terminas jau baigėsi. Tačiau nuo 2007 m. ketvirtadaliu sumažėjo pažeidimų skaičius. Daugiausia bylų dėl pažeidimo Komisija iškelia Belgijai, Graikijai ir Italijai. Pagal įsipareigojimų vykdymo rodiklius pirmauja Malta ir Latvija.

  

VIDAUS RINKOS DIREKTYVŲ ĮGYVENDINIMAS ES

  • Pirmą kartą nuo 2007 m. valstybės narės laiku neperkėlė daugiau kaip 1 % teisės aktų.
  • Valstybių narių, sugebėjusių užtikrinti, kad neperkeltų teisės aktų skaičius neviršytų 1 %, sumažėjo nuo 20 iki 11.
  • Malta yra sparčiausiai vidaus rinkos direktyvas perkelianti valstybė. Malta ir Latvija pirmauja ir pagal kitus rodiklius.
  • Iš 11 valstybių narių, pasiekusių tikslą neviršyti 1 %, tik Estija pagerino direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę rodiklį. Tai rodo, jog, nepaisant sunkmečio, direktyvas į nacionalinę teisę perkelti įmanoma tokiu pat tempu ar net greičiau.
  • Belgija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė neužtikrino, kad nebūtų viršyta 1% neperkeltų direktyvų riba.
  • Šiuo metu daugiausia teisės aktų yra neperkeliama Čekijoje (2 %), o 1 % ribą viršija Austrija, Čekija, Kipras, Vengrija, Lenkija, Italija.
  • Prieš pusantrų metų valstybėms narėms papildomai reikėjo vidutiniškai 9 mėnesių perkelti ES direktyvas, kurių perkėlimo terminas buvo pasibaigęs. Tuomet Komisija ragino valstybes nares skirti daugiau dėmesio tam, kad šis laikas sutrumpėtų. Valstybėms narėms pavyko užtikrinti, kad ES vėlavimo vidurkis sumažėtų iki 5,5 mėn.

  

PAŽEIDIMAI

Pastebima, kad bendras su vidaus rinka susijusių pažeidimų kiekis mažėja. 2011 m. pirmame pusmetyje pradėtų procedūrų vidurkis – 37 bylos vienai ES valstybei narei, palyginti su 40 bylų prieš pusmetį. Daugiausia bylų dėl pažeidimų tebekeliama Belgijai. Valstybės narės privalo imtis priemonių, kad kuo greičiau įgyvendintų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus. Tačiau daugeliu atveju tai trunka ilgai – vidutiniškai 17 mėnesių. Labiausiai ESTT sprendimus įgyvendinti vėluoja Prancūzija, tai jai vidutiniškai užtrunka dvejus metus.

 

Žiūrėti visą ataskaitą

2011 m. kovo mėn. vidaus rinkos švieslentė (Nr. 22)

 

2010 M. LAPKRIČIO MĖN. DUOMENYS

Valstybėms narėms ir toliau gerai sekasi vidaus rinkos direktyvas perkelti į nacionalinę teisę. 2010 m. antrąjį pusmetį į nacionalinę teisę neperkelta 0,9 % vidaus rinkos direktyvų, taigi valstybės narės gana stabiliai laikosi užsibrėžto tikslo neviršyti 1 % rodiklio. Vertinant ES teisės taikymą, pažeidimų, palyginti su padėtimi prieš pusmetį, sumažėjo 11 %. Neperkeltų teisės aktų skaičių labai sumažino Graikija, Portugalija ir Liuksemburgas, o pagal visus rodiklius ir toliau pirmauja Malta.

  

VIDAUS RINKOS DIREKTYVŲ ĮGYVENDINIMAS ES

  • 0,9 % – vidutinis vidaus rinkos direktyvų, laiku neperkeltų į nacionalinę teisę, procentas.
  • Iš viso 20 valstybių narių yra pasiekusios tikslą neviršyti 1 %. Iš jų šį rodiklį per pastarąjį pusmetį pagerino Malta, Airija, Portugalija, Graikija, Liuksemburgas ir Latvija.
  • Graikija, Portugalija ir Liuksemburgas į priekį pažengė labiausiai – tai kol kas geriausi jų visų laikų rezultatai.
  • Malta yra sparčiausiai direktyvas perkelianti valstybė narė – neperkeltos liko vos dvi direktyvos.
  • Tikslo, kad neperkeltų direktyvų skaičius neviršytų 1 %, nepasiekė septynios valstybės narės: Austrija, Čekija, Estija, Kipras, Vengrija, Lenkija ir Italija. Italijos neperkeltų teisės aktų skaičius išaugo dvigubai (nuo 1,1 iki 2,1 %) ir yra didžiausias iš visų 27 valstybių narių.

  

 PAŽEIDIMAI 

  • Bendras su vidaus rinka susijusių pažeidimų skaičius, palyginus su buvusiuoju prieš pusmetį, sumažėjo 11 %. Pastaraisiais metais Komisija pradėjo taikyti tam tikrus alternatyvius problemų sprendimų ir skundų nagrinėjimo mechanizmus, ir tai labai padėjo sumažinti vėlavimą.
  • Daugiausia pažeidimų ir toliau padaroma mokesčių ir aplinkosaugos srityse.
  • Šiuo metu pradėtų pažeidimų procedūrų vidurkis yra 40 bylų vienai ES valstybei narei, palyginus su 46 bylomis prieš pusmetį. Daugiausia bylų dėl pažeidimų keliama Belgijai, Graikijai ir Italijai.
  • Pažeidimams panaikinti reikalingo laiko vidurkis toliau šiek tiek mažėjo ES–15 šalyse, bet padidėjo ES–12 šalyse.
  • Valstybėms narėms vis dar prireikia pakankamai daug laiko, kad būtų įgyvendinti Europos Teisingumo Teismo sprendimai. Labiausiai vėluoja Airija. 

 

Žiūrėti visą ataskaitą