Žinantis pasiekia daugiau
 
 
 
Apie ES vidaus rinką path_arrow Keturios laisvės

Keturios laisvės

Apie vidaus rinkos laisves

Bendra informacija

Vidaus rinka – vienas iš svarbiausių ir sėkmingiausių Europos integracijos pasiekimų. Šiuo metu ji apima daugiau nei pusės milijardo gyventojų rinką. Vidaus rinkos veikimas paremtas keturių kertinių principų įgyvendinimu: laisvu asmenų, kapitalo, prekių bei paslaugų tarp valstybių narių judėjimu. Palaipsniui  šalinami barjerai, supaprastinamos taisyklės ir panaikinamos kitos kliūtys siekiant užtikrinti, kad paprastiems piliečiams ir verslininkams būtų lengviau naudotis Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis.

 

Teisiškai asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvės įtvirtintos Steigimo sutartyse bei kituose ES teisės aktuose. Piliečiams jos garantuoja  laisvę gyventi, dirbti, mokytis ar išeiti į pensiją kitoje valstybėje narėje, vartotojams ­– didesnį konkurencingumą ir iš to kylančias mažesnes kainas, prekių ir paslaugų įvairovę ir veiksmingesnį vartotojų teisių užtikrinimą. Verslininkams suteikiamos geresnės sąlygos plėsti verslą kitose valstybėse narėse.

Pasirinkite norimą temą

Laisvas asmenų judėjimas

Tai vidaus rinkos pagrindas, viena iš fundamentalių laisvių. Laisvas asmenų judėjimas piliečiams suteikia galimybę ieškoti geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų, pagerinti gyvenimo standartus, kitaip išnaudoti bendrosios rinkos galimybes. Laisvas asmenų judėjimas neatsiejamas nuo 1985 m. Šengeno sutarties (taip pat 1990 m. Šengeno konvencijos ir 1999 Šengeno sutarties įtraukimo į Bendrijos teisyną), padėjusios laipsniškai atsisakyti valstybių narių tarpusavio sienų kontrolės.


Laisvas asmenų judėjimas taip pat turėtų skatinti vidaus rinkos našumą ir efektyvesnį išteklių pasiskirstymą. Šiandien visų ES šalių darbuotojams bei jų šeimos nariams garantuojamos teisės judėti, apsigyventi ir dirbti kitoje ES narėje tokiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės narės piliečiams. Visgi  yra tam tikrų apribojimų, padedančių užtikrinti ir valstybių narių, į kurias piliečiai migruoja, teises. Pavyzdžiui, taikomos tam tikros sąlygos norintiems kitoje valstybėje narėje apsigyventi ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, ribojama teisė pradėti dirbti kitos narės valstybės tarnyboje, o kai kurios šalys vis dar taiko apribojimus naujųjų valstybių narių (Rumunijos ir Bulgarijos) piliečiams.

 

Naudodamiesi asmenų judėjimo laisve, ES piliečiai gali:   

  • Ieškoti darbo kitos valstybės narės teritorijoje, laikydamiesi toje šalyje darbuotojams taikomų reikalavimų;
  • Priimti kitose valstybėse narėse teikiamus darbo pasiūlymus;
  • Gauti pagalbą iš kitos valstybės narės įdarbinimo institucijų;
  • Gauti tokias pačias socialines ir mokesčių lengvatas, kaip ir tos valstybės narės darbuotojai;
  • Lygiomis sąlygomis naudotis profesinių sąjungų teisėmis įskaitant teisę balsuoti, būti renkamiems į profesinės sąjungos administraciją arba į kitus valdymo organus.

     

Laisvas prekių judėjimas

Laisvas prekių judėjimas įgyvendinamas siekiant skatinti prekybą tarp valstybių narių, sukurti palankesnę terpę importo ir eksporto plėtojimui, verslo plėtrai ir vartotojų poreikių patenkinimui. Muitų ir kiekybinių apribojimų bei jiems lygiaverčių priemonių uždraudimas – vieni iš kertinių principų, lemiančių sėkmingą vidaus rinkos funkcionavimą. Kiekybiniais apribojimais laikomi valstybių narių numatyti importuojamų prekių skaičiaus ribojimai. Tačiau be muitų ir jiems lygių apmokestinimų uždraudimo svarbu šalinti kitas kliūtis, trukdančias laisvam prekių judėjimui.

 

Laisvas prekių judėjimas garantuojamas:

  • Uždraudžiant apmokestinti kitų valstybių narių prekes papildomais mokesčiais;
  • Uždraudžiant priemones, kurios sukuria geresnes sąlygas vidaus prekėms prieš importuojamas prekes;
  • Taikant abipusio pripažinimo principą: jei prekė vienoje valstybėje narėje pagaminta ir parduodama teisėtai ir atitinka kokybės standartus, ją turi būti leidžiama parduoti ir kitoje valstybėje narėje;
  • Uždraudžiant kiekybinį eksporto ir importo prekių ribojimą.

 

Laisvas paslaugų judėjimas

 

Tai galimybė teikti paslaugas visoje vidaus rinkos teritorijoje tiek susijusias su bankininkyste ar draudimu, tiek su konsultacijomis ar turizmu. Paslaugų sektorius apima didelę ES ekonomikos dalį (apie 70 %),  todėl ypač svarbu, kad būtų įveiktos laisvą paslaugų judėjimą ribojančios kliūtys. Paslaugų judėjimo laisvė užtikrina, kad ekonominiai veikėjai galėtų nekliudomai teikti paslaugas kitose valstybėse narėse tam tikrą laikotarpį ar nuolat. Norėdami teikti paslaugas, jie neprivalo būti įsisteigę toje valstybėje narėje, tai yra, jų verslas gali būti įsteigtas ir registruotas kitoje šalyje. Draudžiamos bet kokios priemonės, ribojančios laisvą paslaugų judėjimą tarp valstybių narių, taip pat ir bet kokia diskriminacija tautybės pagrindu.


Paslaugų judėjimo liberalizavimas užtikrina laisves:

  • Kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas;
  • Kitoje valstybėje narėje naudotis teikiamomis paslaugomis;
  • Teikti ir naudotis paslaugomis kertant valstybių narių sienas;
  • Įsisteigti kitoje valstybėje narėje.

Laisvas kapitalo judėjimas

Laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas neatsiejamas nuo sėkmingo vidaus rinkos funkcionavimo. Jis būtinas užtikrinant kitas – prekių ir paslaugų – judėjimo laisves. ES finansinė rinka liberalizuotai veikia nuo 1993 m. Bendros valiutos – euro – įvedimas (nefiziniu pavidalu 1999 m. ir fiziniu 2002 m.) itin palengvino kapitalo judėjimą tarp valstybių narių. Norint, kad vidaus rinka sėkmingai veiktų, svarbu, kad ūkio subjektai, ypač smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, galėtų skolintis kapitalo mažiausia kaina, o investuotojai ir kapitalo skolintojai galėtų siūlyti savo išteklius ten, kur labiausiai reikia. Todėl ES draudžiamos priemonės, kurios trukdo laisvam kapitalo judėjimui tarp valstybių narių bei tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių.

 

Kapitalo judėjimo liberalizavimas užtikrina laisves:

  • Kitose valstybėse narėse atsidaryti banko sąskaitą;
  • Kitose valstybėse narėse atlikti pinigines ir vertybinių popierių operacijas pervesti pinigus,  gauti ir teikti  finansines paskolas, tvarkyti einamąsias ir depozitines sąskaitas;
  • Kitose valstybėse narėse įsigyti nekilnojamojo turto, užsienio firmų akcijų ar atlikti kitas investicijų procedūras;
  • Įmonėms – investuoti į kitų valstybių narių įmones, jas įsigyti ar aktyviai dalyvauti jų valdyme.

 

Kapitalo judėjimo liberalizavimas leidžia sukurti integruotas, atviras ir konkurencingas finansų ir paslaugų rinkas, suteikiama galimybė veiksmingai investuoti ir taip skatinama ekonominė pažanga. Tiesa, egzistuoja tam tikros sąlygos, kuriomis siekiama apsaugoti valstybių narių valiutos kurso ir pinigų keitimo politiką. Siekiant išvengti nacionalinių įstatymų pažeidimo, į valstybių narių teritoriją įvežamas ir išvežamas pinigines sumas būtina deklaruoti. Be to, tam tikrų priemonių imtasi siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui ir pinigų plovimui.